| Šunų maitinimo problemos |
|
|
|
| Pirmadienis, 07 Lapkritis 2011 09:16 |
|
Šuo atsisako sauso maisto. Pagal maitinimo patarimus maitinant sausu maistu, jokių papildomų maisto produktų duoti negalima, kad nebūtų virškinimo sistemos sutrikimų. Augintiniai kartais atsisako sauso maisto ir net kelias dienas jo neėda. Kodėl taip gali nutikti? Priežasčių gali būti ne viena... Jei anksčiau augintinį maitinote naminiu maistu nuo stalo, sausas maistas šuniui tikrai gali pasirodyti neskanus, per mažai kvapnus. Šuniuko jūs neperkalbėsite savo komentarais, kad kokybiškas sausas maistas yra sveikiau nei kvapnios atliekos nuo stalo, tad pamėginkite pergudrauti savo augintinį. Panagrinėkite sauso maisto etiketes, maistas, kuriame daug mėsos augintiniui turėtų labiau patikti ir tikti, be to būna maisto rūšių, skirtų išrankiems šunims. Pamėginkite pasiūlyti ir maisto su kitokia mėsa, jei tarkim su vištiena šuo atsisako ėsti. Reiktų perspėti, kad augintiniai dažniausiai labai skaniai ėda paprastuose prekybos centruose parduodamus sausus maistus, tačiau jie augintiniams naudos neduoda, juk juose gyvulinės kilmės produktų tik apie 5% (maiste tinkamame gyvūnams maitinti, mėsos turėtų būti mažiausiai 25 – 30% ir kuo jos daugiau tuo geriau), o visa kita grūdinės kultūros, įvairūs priedai, o apetitą žadina tik įdėti įvairūs kvapikliai. Juk šuo mėsėdis, tad pasistenkite ir maistą parinkti skirtą mėsėdžiams. Dar viena šeimininkų daroma klaida, kad dubenėlį su maistu šuniui palieka neribotam laikui. Šuo galvoja, kad galės paėsti kada tik užsimanys, todėl vis laukia, bando paveikti šeimininką gailiu žvilgsniu ar cypavimu, bando įrodyti, kad jam „neskanu“... Pamėginkite dubenėlį su maistu palikti tik 10 – 15 minučių, po to ji paimkite ir padėkite, kad šuo negalėtų pasiekti. Taip darykite per kiekvieną maitinimą (nesvarbu ar maistą šuo suėda ar ne, dubenėlį visada reikia padėti, kad šuo nepasiektų) ir kai šuniukas supras, kad maistą gali ėsti tik ribotą laiką, jis pradės ėsti ir ne tiek patinkantį sausą maistą. Šuo stengiasi kuo greičiau suėsti maistą. Gal tai ir nėra labai dažna problema, bet kartais pasitaikanti, ypač jei šuo buvo gyvenęs gatvėje, prieglaudoje arba gimė labai didelėje vadoje. Padavus maistą šuo stengiasi kuo greičiau viską suėsti, kaip žmonės sako „ryja net springdamas“. Toks ėdimo įprotis šunims susiformuoja, kai jie turi kuo greičiau pasimaitinti, kad konkurentai nesuėstų jo sunkiai gauto maisto. Net ir patekę į aplinką kur yra reguliariai maitinami, šunys vistiek skuba kuo greičiau maistą suėsti. Toks greitas ėdimas yra žalingas pačiam gyvūnui, nes gali atsirasti virškinimo sistemos sutrikimų. Norint pagelbėti gyvūnui, reikia maistą duoti labai po nedaug. Jei maistas per daug gyvūną sujaudina (šuo laksto, šokinėja), sudrausminkite, palaukite kol šuo šiek tiek nurims. Padėkite ant žemės priešais šunį tuščią dubenėlį ir iš rankos įberkite po kelias sauso maisto granules. Kai jas šuo suvalgo, vėl įberkite šiek tiek granulių ir taip darykite kol sumaitinsite visą to maitinimo normą. Šitaip maitinant šunį, jis pamažu supras, kad maisto nereikia labai greitai ėsti, nes jo bus bus ir bus, kad šalia esantis žmogus iš jo maisto neatims (nebus konkurentas, kuris „suėda maistą“), o dargi net pamaitins. Tokį šunį, kol įpras normaliu tempu ėsti, reikėtų maitinti atskirai nuo kitų gyvūnų. Parengė Aurelija Šapranauskaitė www.kastone.lt
|