Gyvūnų globos tarnyba buvo ikurta 1891 metais, kad šunys būtų apsaugoti nuo kankinimų ir blogo elgesio.
Pradžia: Ledi Gertrūda Stock per pirmąją Cruftso šunų parodą subūrė "mažą džentemenų partiją". Jie prisiekė agituoti už benamių gyvūnų apsaugą, normalios veterinarinės priežiūros suteikimą ir prieš smaugimą, neteisingą laikymą ir eksperimentavimą su šunimis.

Šunų globos tarnyba, anksčiau žinoma, kaip Nacionalinė Šunų Apsaugos Lyga, pradėjo savo veiklą remiama tik privačių aukų iš narių ir palaikytojų. 1902 metais buvo apie 1000 narių. Šiandien Gyvūnų globos tarnyba turi virš 500 000 narių ir remėjų.

Praktinė pagalba šunų augintojams

Gyvūnų globos tarnyba tikėjo, kad negalima uždrausti laikyti šuns vien dėl to, kad esi neturtingas, jeigu jais rūpiniesi. Šunų licenzijų klubas, įkurtas 1910 metais, šiuo pagrindu veikė ir iki licenzija buvo panaikinta 1987 metais, apmokėdavo virš 20000 licenzijų.

Agitavimas

Gyvūnų globos tarnyba agituoja daugybe klausimų, bet matoma sėkmė buvo:
•    Žiaurumo su gyvūnais (Pataisa) Įstatymas, pristatytas 1908 metais. Jis vėliau buvo įtrauktas į Gyvūnų gynimo įstatymą 1911 metais, kuris nustato, kad žmogus ankščiau žiauriai pasielgęs su gyvūnų, jo negalėtų turėti ateityje.
•    Antieksperimentavimo su gyvūnais kampanija- ypač prieš skandinimą, vaistų nuo raupsų bandymus, naudojant gyvus šunis ankstyvais 1900 metais. Parlamentui buvo pristatyta peticija su 9000 parašų.
•    Draudimas šunų spintelėms traukiniuose 1903 metais. Jos buvo pakeistos būdomis ir traukinių kompanijos sutiko duoti šunims vandens, jeigu ant jų antkaklio buvo užrašas "Prašau mano šuniui duoti vandens". Tokius ženkliukus Šunų globos tarnyba dalino savo nariams.