Romualdas Urvinis priklauso tai aktorių kartai, kurie savo gyvenimą susiejo su legendiniu Juozo Miltinio dramos teatru.

Tuometinio Panevėžio dramos teatro duris R.Urvinis pravėrė 1952 m., būdamas 15 metų gimnazistas – ieškojo kokio nors darbo, nes norėjo padėti savo šeimai. Jokių kitų užmojų neturėjo, o apie aktorystę net

nesvajojo. Atėjęs atsitiktinai, pasiliko amžinai. Taip jau kartais nutinka, kad net pats žmogus nežino, kur jo tikrasis pašaukimas...

Ėjimas į teatro olimpą prasidėjo nuo bilietų kontrolieriaus pareigų, vėliau buvo „paaukštintas“ pareigose – dirbo režisieriaus asistentu. Sunku  šiandien atsekti, kas paskatino lankyti režisieriaus Juozo Miltinio suburtą dramos ratelį, vėliau peraugusį į studiją. Gal begalinis smalsumas pažinti tai, ko nežinai. Gal... 1952 m. asmens byloje įrašytas paties gimnazisto prašymas priimti į studiją. Turbūt tada dar niekas net neįtarė, kad R.Urvinis visą savo gyvenimą susies su teatru ir niekada jo nepaliks. Jau 60 metų teatre ir su teatru.

Teatras įtraukė jaunąjį gimnazistą visa savo magiška jėga, nepalikdamas vietos pašaliniams dalykams. Romualdas  sugėrė viską, ką tik galėjo pasiūlyti to meto teatras ir legendinis režisierius Juozas Miltinis. Praėjus keleriems studijų metams, Juozas Miltinis jaunąjį aktorių charakterizavo, kad „...ruošdamas vaidmenis  pagauna esmingiausius tiek vidinius, tiek išorinius charakterio bruožus, juos perteikia savitai, individualiai...“.

Ryškiausi pirmieji vaidmenys: Timofiejevičius – J.Germanas „Dr. Kaliužinas“, rež. V.Blėdis; Šura – K.Binkis „Atžalynas“, rež. G.Karka ir kiti. R. Urvinio sukurti vaidmenys – impulsyvūs, išraiškingi ir emocingi.

Vėliau aktoriaus karjeroje vaidmenų tolygiai daugėjo, šiai dienai jų sukurta apie 150. Paminėsime tik ryškiausius: Žoržas Dandenas – Ž. B. Moljeras „Žoržas Dandenas“, rež. J.Miltinis; Osipas – N. Gogolis „Revizorius“, rež. J. Miltinis; Kalvaitis – V. Krėvė „Žentas“, rež. J. Dautartas; Argonas – Ž. B. Moljeras „Tariamasis ligonis“, rež. R. Teresas; Storasis – S. Mrožekas „Atviroje jūroje“, rež. R. Teresas; Povilas Kurys – J. Dautartas „Senojo gluosnio pasakojimai“, rež. J. Dautartas;  Doveika – M. Katiliškis „Miškais ateina ruduo“, rež. R. Rimeikis; Tėvas – R. Šavelis „Tamarikso žydėjimas“, rež. R. Rimeikis; Klebonas – V. Kupšys „Mamatė“, rež. V. Aktorius išreiškė save režisuodamas vaikiškus spektaklius  – 1973 m.  A. Milnas „Mikė Pūkuotukas ir visi, visi, visi“; 1982 m. J. Žukovskaja, M. Astrachan „Pifo nuotykiai“(su V. Blėdžiu); 1983 m. E. Borisova „Juodojo ežero paslaptis“; 2001m. L. Ustinovas „Kas pametė sąžinę?“.

1987m. Romualdui Urviniui suteiktas nusipelniusio  LTSR liaudies artisto vardas.

R. Urvinis filmavosi Lietuvos kino filmuose – „Akmuo ant akmens“, „Birželis – vasaros pradžia“, „Vyrų vasara“, „Žaizdos žemės mūsų“. Bet kinas nesuviliojo, aktorius sako, kad „teatras perdaug buvo brangus, kad skaidyti save į dvi puses“.

Aktorius R. Urvinis -  jautrus ir romantiškas, lyriškas ir meniškas žmogus. Jis turi dar vieną aistrą „po teatro“ – tautodailę, kurioje suranda nusiraminimą ir atgaivą. Priklauso tautodailininkų sąjungai, mėgsta piešti, drožti, rišti , kalti... Maloniausia jam prakalbinti metalą. Aktorius – šeimos žmogus, savo žmoną Angelę sutiko  besimokydamas mokykloje. Ją taip pat įtraukė į teatro verpetą: Angelė ilgą laiką vertė spektaklius į rusų kalbą atvykusiems  žiūrovams  iš kitų respublikų. 

Atradimai ir praradimai, pakilimai ir nusivylimai – toks yra aktoriaus gyvenimas. Tai darbas, kuris reikalauja atiduoti visą save, kad ir po 60 metų darbo teatre plūstų žiūrovai pasižiūrėti scenos senjoro Romualdo Urvinio.

Literatūrinės dalies vedėja Jūratė Urbšienė