Įvairioms visuomenės grupėms diskutuojant, kas labiausiai nuodija žmogaus organizmą: gamyklų teršalai, automobilių išmetamosios dujos, maiste esantys konservantai, plastikas, sintetika, alkoholis, tabakas, vaistai, stresas ir pan., svarbu nepamiršti pagrindinio organo, atliekančio organizmo apvalymo funkciją. Tai kepenys. Ką apie jas žinome ir kaip laiku užbėgti kepenų ligoms už akių?

„Kepenis dar galima vadinti didžiuoju organizmo filtru, atliekančiu daugybę funkcijų. Iš virškinimo trakto į kepenis patekęs kraujas čia yra išvalomas nuo toksinų, įvairių cheminių medžiagų, nukenksminami kraujyje esantys pavojingi medžiagų apykaitos produktai. Tik tuomet kraujas patenka į sisteminę kraujotaką. Jei įvyksta taip, kad jis dėl kokių nors priežasčių aplenkia kepenis (taip dažniausiai nutinka dėl kepenų cirozės, kitų kepenų ligų), žmogaus organizmas yra apnuodijamas. Vystosi taip vadinama hepatinė encefalopatija – ligonis tampa dezorientuotas. Iš pradžių jis darosi mieguistas, vėliau plepus, dar vėliau - agresyvus, galiausiai pastarąjį ištinka koma“, - pasakoja J. Valantinas. Anot profesoriaus, kepenys sintetina baltymus, reikalingus darniai medžiagų apykaitai, sintezuoja ir kontroliuoja cholesterolio kiekį organizme. Dar viena svarbi kepenų funkcija – tulžies – medžiagos, kuri organizmui padeda virškinti ir įsisavinti maistą bei palengvina riebalų virškinimą, gamyba. Kepenyse taip pat gaminamos medžiagos, kurios užtikrina kraujo krešėjimą, čia kaupiamas glikogenas (angliavandenių depas), reikalingas pastoviam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti.

Virusiniai ir alkoholiniai kepenų pažeidimai

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovo, kepenų ligas galima suskirstyti į dvi sąlygines grupes: virusinius ir alkoholinius pažeidimus. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje virusiniais hepatitais B ir C serga maždaug 3 procentai žmonių. „Tai nepaprastai didelis skaičius. Daugiausia sergančiųjų yra tarp narkomanų. Infekcijų kontrolės centro duomenimis, Vilniuje apie 95 procentai narkomanų yra infekuoti hepatito B arba C virusu“, - tvirtina J. Valantinas. Pasak profesoriaus, svarbu atminti, kad minėti virusai yra perduodami per kraują ir jo produktus: perpilant kraują, transplantuojant organus, atliekant operacijas, keičiantis nešvariais švirkštais. Iki 1993 m. kraujo dėl hepatito C niekas netikrindavo, tad rizika užsikrėsti šiomis ligomis gydymo įstaigose buvo gerokai didesnė nei šiandien.